Jūsų vaikai nėra jūsų. 
  Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros. 
  Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, 
  Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. 
  Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis, 
  Nes jie turi savąsias. 
  Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, 
  Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti. 
  Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save. 
  Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.

   Kahlilis Džibranas. "Pranašas"         

Vaikai, gyvieji gyvenimo kaktusai

Žvilgsnis kitu kampu. Straipsnį skaitykite čia