Mokinių pasiekimai

Pasirinkite klasę

ŠIAULIŲ JOVARO PROGIMNAZIJOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių žinios, įgūdžiai, kompetencjos vertinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo benrtosiomis programomis ir Šiaulių Jovaro progimnazijos pradinių klasių mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu.

2. Tvarka taikoma 1-4 kl. mokinių pasiekimų vertinimui.

3. Vertinimo tvarka suderinta pradinių klasių metodinėje grupėje.

II. BENDRI VERTINIMO PRINCIPAI

4. Pradinio ugdymo procese prioritetas teikiamas mokymąsi palaikančiam vertinimui (formuojamasis vertinimas). Vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su kitų mokinių pasiekimais.

5. Didžiąją dalį (apie 90%) vertinimo informacijos vaikams pateikiame žodžiu: pagal poreikį su vaiku aptariami pasiekimai, pažanga, atkreipiamas dėmesys į netikslumus, klaidas, nurodoma, kaip taisyti ir pan.

6. Trumpa vertinimo informaciją raštu pateikiame mokinių darbuose, vertinimo lapuose, elektroniniame dienyne, vertinimo aplankuose.

7. Diagnostinis vertinimas taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, skyrių). Po diagnostinio vertinimo daroma vertinamoji išvada, kuri rašoma į elektroninį dienyną.

8. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai, kuriuos, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai, kartu mokydamiesi įsivertinti ir savo pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami:

9. Vertinamajai išvadai apie pasiekimus padaryti matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, muzikos (mokytojo nuožiūra) pamokose rašomas Kontrolinis darbas. Kontrolinis darbas sudaromas 1 pamokai.

9.1. Kontrolinis darbas yra privalomas.

9.2. Ne ligos atveju, mokinys privalo atsiskaityti kontrolinį darbą per 2 savaites.

9.3. Ligos atveju, mokinys privalo atsiskaityti kontrolinį darbą datą individualiai susitaręs su dalyko mokytoju.

9.4. Kontrolinis darbas neperrašomas.

9.5. Mokiniai, aktyviai dalyvaujantys pamokose ir popamokinėje veikloje, skatinami vieša mokytojų padėka pamokų metu, pagyrimo laiškais elektroniniame dienyne arba kitais neformaliais mokytojo ir mokinių sutartais būdais (paskatinamieji lipdukai, ženklai prie rašto darbų, dienoraščiuose). Po klasėje, mokykloje organizuoto renginio Jovaro progimnazijos svetainėje skelbiama informacija ir renginio nuotraukos, tėvams ir mokiniams išsiunčiama elektroniniu dienynu nuoroda, kurioje galima paskaityti apie įvykusį renginį ir pažiūrėti nuotraukas. Mokiniai, užėmę prizines vietas Jovaro progimnazijos organizuojamuose renginiuose, miesto, respublikos konkursuose ir kt. skatinami padėkos raštais, pagyrimais mokiniams, padėkomis tėvams elektroniniame dienyne.

III. VERTINIMO KRITERIJAI IR PASIEKIMŲ LYGIŲ NUSTATYMAS

10. Mokytojai nustatydami mokinio matematikos, lietuvių k. ir pasaulio pažinimo pasiekimų lygį po kontrolinių darbų, kurių užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi šia lentele:

Procentai	Pasiekimų lygis
100 – 85	Aukštesnysis
84 - 55	Pagrindinis
54 - 30	Patenkinamas
29 - 0	Nepatenkinamas

11. Lietuvių kalbos diktantų vertinimas.

Balai	Rašybos klaidos	Skyrybos klaidos	Bendras klaidų skaičius	Lygiai
10	0	0	0	Aukštesnysis A ( 1 rimta klaida arba 1-2 atsitiktinės)
9	1	1	1
8	2	2	2
7	3	4	4	Pagrindinis P ( 3-5 klaidos)
6	4	5	5	Pagrindinis P ( 3-5 klaidos)
5	5	6	7	Patenkinamas Pt ( 6-10 klaidų)
4	6	7	9	Patenkinamas Pt ( 6-10 klaidų)
3	7-9	8	12
2 ir mažiau	10 ir daugiau	9 ir daugiau	13 r daugiau

12. Vertinant diktantą taisoma, bet klaida nelaikoma:

12.1 Klaidos iš neišeitų rašybos ir skyrybos taisyklių.

12.2 Klaidos rašybos taisyklėmis nepatikrinamuose žodžiuose, jei su tų žodžių rašyba mokiniai nebuvo supažindinti.

12.3 Akivaizdūs apsirikimai (pvz.: parašyta „knyda“, o reikia – „knyga“), jei apsirikimų diktante trys, jie laikomi viena klaida.

12.4 Kitaip negu buvo diktuojama parašyti žodžiai, jeigu jie gali būti rašomi dvejopai.

12.5 Jeigu vienų skyrybos ženklų padėti kiti, jeigu tokia skyryba neprieštarauja taisyklėms.

12.6 Tokie parašymo atvejai, kai skyrybos ženklai gali būti dedami arba nededami rašančiojo nuožiūra.

13. Laikoma viena klaida:

13.1Ta pati rašybos klaida, pasikartojanti tame pačiame žodyje, laikoma viena klaida.

13.2 Jeigu žodį reikia skirti iš abiejų pusių, o mokinys skyrė iš vienos.

13.3 Skyrybos klaidos pažeidžiančios tą pačią taisyklę visiškai vienodos sandaros sakiniuose.

13.4 Taškai nededami ant i – laikoma viena klaida visame darbe. Taškai nededami ant j – laikoma viena klaida visame darbe.

13.5 Vieno tipo klaida, pasikartojanti skirtinguose trijuose žodžiuose, laikoma viena klaida. (pvz:. žodis „namą“ parašytas „nama“, žodis „žolę“ parašytas „žole“).

14. Lietuvių kalbos vertinimas 1 – 2 klasėse.

14.1 Skaitymo vertinimo kriterijai.

Lygiai	Pasiekimo lygio aprašymas
Nepat.	Pažįsta beveik visas didžiąsias ir mažąsias lietuvių kalbos abėcėlės raides, tačiau klysta jungdamas garsus. Skaito skiemenuodamas. Pasitaiko vienas du lengvesni žodžiai, kuriuos perskaito neskiemenuodamas. Skaito žodžius skiemenuodamas vieną po kito, jų neatskirdamas, dėl to neaiškus kirčiuotas skiemuo. Daugelį žodžių perskaito neteisingai. Sunku suprasti skaitomą tekstą. Neatsižvelgia į sakinio skyrybos ženklus. Skaito neintonuodamas. Teksto neskaito.
Patenk.	Pažįsta beveik visas didžiąsias ir mažąsias lietuvių kalbos abėcėlės raides, dažnai suklysta tardamas tomis raidėmis žymimus garsus. Sudėtingesnius žodžius skaito skiemenimis. Tekstą skaito žodžiais, kartais skiemenuodamas. Kai kuriuos sudėtingesnius žodžius perskaito neteisingai. Retai perskaito sakinį, atsižvelgdamas į sakinio skyrybos ženklus. Keletą žodžių gali skaityti vieną po kito, jų neatskirdamas. Dėl to neaiškus kirčiuotas skiemuo.
Pagr.	Pažįsta visas didžiąsias ir mažąsias lietuvių kalbos abėcėlės raides, tačiau kartais suklysta tardamas tomis raidėmis žymimus garsus. Gali pasitaikyti žodis, kurį perskaito skiemenimis. Skaito tekstą dviejų trijų žodžių junginiais, kartais sklandžiai perskaito visą mintį. Gali sustoti, skaitydamas nežinomą arba sunkiau skaitomą žodį, keletą teksto fragmentų gali skaityti pažodžiui. Skaitydamas tekstą, mokinys daro pauzę sakinio gale, teisingai perskaito sakinius su klaustuku ir (ar) šauktuku. Taisyklingai skaito žodžius, jaučia atskirų žodžių ribas. Tinkamai kirčiuoja žodžius, kirčiuotas skiemuo aiškiai girdimas.
Aukšt.	Taisyklingai taria visus garsus (išskyrus tuos atvejus kada mokinys turi logopedinių sutrikimų). Teisingai perskaito visus žodžius. Skaito neskiemenuodamas. Gali pasitaikyti 1–2 klaidos. Sklandžiai skaito tekstą, atsižvelgdamas į sakinių skyrybos ženklus. Tinkamai intonuoja. Sakinius skaito kaip vieną nepertraukiamą mintį. Tinkamai kirčiuoja žodžius, kirčiuotas skiemuo aiškiai girdimas.

14.2 Rašytinio teksto kūrimo vertinimo kriterijai.

Lygiai	Pasiekimo lygio aprašymas
Nepat.	Dirba tik su mokytojo pagalba. Savarankiškai nesudaro sakinių. Tekste nėra nuoseklumo, vientisumo.
Patenk.	Kartais, mokytojui padedant, išskiria pagrindines teksto struktūros dalis. Parašo 2 – 3 sakinių tekstą. Tekste trūksta nuoseklumo, rišlumo. Skurdus žodynas.
Pagr.	Dažnai išskiria pagrindines teksto struktūros dalis. Susieja tiesiogiai ( iš eilės) tekste paminėtus įvykius. Kartais išsako savo nuomonę apie teksto įvykius, veikėjus. Kalba aiški. Pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų.
Aukšt.	Kuria tekstą, atskleisdamas teksto turinį( atsižvelgia į užduoties reikalavimus, atskleidžia temą, rašo nuosekliai ) , elementariai atsižvelgdamas į teksto struktūrą ( užrašo teksto pavadinimą, tekste yra pasakojimo užuomazga, veiksmo vyksmas ir pabaiga, mintis užrašo sakiniais).

15. Lietuvių kalbos vertinimas 3 – 4 klasėse.

15.1 Laiško rašymo vertinimo kriterijai.

Aspektas		Lygis	Aprašymas
Teksto turinys	Atsižvelgimas į užduoties reikalavimus	Patenk.	Rašydamas laišką (laiško fragmentą, -us) mokinys konkrečiam asmeniui atsižvelgia bent į vieną užduotyje pateiktą reikalavimą.
		Pagr.	Kurdamas laišką konkrečiam asmeniui mokinys neįvykdo visų užduotyje pateiktų reikalavimų, tačiau yra daugiau nei pusė.
		Aukšt.	Kurdamas laišką mokinys įvykdo visus užduotyje pateiktus reikalavimus.
	Temos atskleidimas	Patenk.	Kuriamo laiško turinys atitinka nurodytą temą, bet nuo jos gali būti nuklystama. Rašoma apibendrintai, nedetalizuojama, sukurto laiško tema neišplėtota.
		Pagr.	Kuria temą atitinkantį laišką . Glaustai papasakoja tai, ko prašoma užduotyje, neplėtoja temos, tačiau mintys išdėstytos logiškai. Arba tema išplečiama, bet nebūtinai tikslingai. Pagrindinė mintis aiški.
		Aukšt.	Laiške aiškiai atskleista tema. Rašo išsamų laišką, kuriame gali atsirasti samprotavimo elementų arba vertindamas mokinys reiškia savo nuomonę.
	Nuoseklumas ir vientisumas	Patenk.	Tekste yra nuoseklumo, vientisumo trūkumų (minčių šuolių, nemotyvuotų perėjimų nuo vienos prie kitos teksto (struktūrinės) dalies ar pan.). Tekste daug rišlumo trūkumų.
		Pagr.	Gali būti teksto vientisumo ir nuoseklumo trūkumų. Sakiniai, pastraipos susieti vienas su kitu, mintys plėtojamos gana sklandžiai. Tekstas rišlus, pasitaiko tik vienas kitas neaiškaus rišlumo atvejis.
		Aukšt.	Tekstas nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėtojamos aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, geba sudominti skaitytoją. Tekstas rišlus.
Teksto struktūra	Teksto struktūra	Patenk.	Rašydamas laišką, parašo/pažymi 1-2 tokiam tekstui būtinus rekvizitus (data, kreipinys, pasisveikinimas, atsisveikinimas, parašas).
		Pagr.	Rašydamas laišką kreipiasi į adresatą, parašo beveik visus privalomus rekvizitus. Gali būti trūkumų grafiškai atskiriant laiško struktūrines dalis.
		Aukšt.	Yra visi laiškui reikalingi rekvizitai (data, kreipinys, pasisveikinimas, atsisveikinimas, parašas ir kt.). Laiško struktūrinės dalys grafiškai atskirtos, šis atskyrimas logiškas.
	Teksto stilius	Patenk.	Rašydamas laišką, mokinys papasakoja apie save ,tačiau adresatu nepasidomima, laiškas gali būti pabaigiamas netikėtai.
		Pagr.	Laiškas pradedamas prisistatymu, pasakojimu apie save, laiške bent trumpai pasidomima adresatu.
		Aukšt.	Rašydamas laišką mokinys pasidomi tuo, kam rašo, papasakoja apie save, atsako į asmens ,kuriam rašo klausimus. Klausimus adresatui sieja su savo pasakojimu
Kalbinė raiška		Patenk.	Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės (nėra vaizdingų žodžių). Daug stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų. Rašydamas laišką vartoja daug klausiamųjų sakinių, mažai pasakojama apie save, laiškas pabaigiamas netikėtai.
		Pagr.	Kalba aiški. Yra stiliaus (žodyno) trūkumų, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius). Pasakoja apie save, domisi pašnekovu. Laiškas baigiamas staigiai nenutraukiant minties.
		Aukšt.	Kalba aiški ir sklandi, logiška ir vaizdinga. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius). Daug pasakoja apie save, domisi pašnekovu, laiško pabaiga nuosekliai ir logiškai išplaukia iš viso teksto.

15.2 Kūrybinio rašinio vertinimo kriterijai.

Aspektas/

Lygis

Aprašymas

Teksto struktūra

Patenk.

Kuriamo teksto turinys atitinka nurodytą temą, bet nuo jos nuklystama. Kuria tekstą (teksto fragmentą, -us) atsižvelgdamas bent į vieną užduotyje pateiktą reikalavimą. Sukurto teksto tema neišplėtota. Rašoma apibendrintai, nedetalizuojama. Tekste yra nuoseklumo, vientisumo trūkumų (minčių šuolių, nemotyvuotų perėjimų nuo vienos prie kitos teksto struktūrinės dalies ar pan.). Tekstas nerišlus. Jei tekste pateiktas dialogas, jis pasirinktas netikslingai arba nesusietas su dėstoma mintimi.

Pagr.

Kuria temą atitinkantį tekstą. Kuria tekstą atsižvelgdamas į pateiktą užduotį. Glaustai pristato įvykį (įvykis neplėtojamas), tačiau dėstoma pagrindinė mintis. Gali būti teksto vientisumo ir nuoseklumo trūkumų. Tekstas gana rišlus. Jei tekste pateiktas dialogas, jis susijęs su dėstoma mintimi, tačiau gali būti neišplėstas (gali nemotyvuotai nutrūkti).

Aukšt.

Tekstas aiškiai atskleidžia temą. Kurdamas tekstą įvykdo visus užduotyje pateiktus reikalavimus: rašo pasakojimą, aprašo patirtus nuotykius, atsižvelgdamas į savybes. Rašo išsamų tekstą, kuriame gali atsirasti samprotavimo elementų arba vertindamas mokinys reiškia savo nuomonę. Sakiniai, pastraipos susieti vienas su kitu, mintys plėtojamos gana sklandžiai. Tekstas nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėtojamos aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, sudomina skaitytoją. Tekstas rišlus. Jei tekste pateiktas dialogas, jis pasirinktas tikslingai, yra aiškiai ir nuosekliai aprašytas.

Kalbinė raiška

Patenk.

Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės (nėra vaizdingų žodžių). Daug stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų. Rašydamas pasakojimą vartoja tiesioginius sakinius.

Pagr.

Kalba aiški. Yra stiliaus (žodyno) trūkumų, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius), yra keli vaizdingi žodžiai, arba posakiai, arba palyginimai.

Aukšt.

Kalba aiški ir sklandi, logiška ir vaizdinga. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius), yra vaizdingų žodžių, posakių, palyginimų.

Raštingumas

Patenk.

Daro daug sisteminių ir atsitiktinių rašybos ir skyrybos klaidų. (Galimos 6–7 klaidos.) Neskiria sakinio ribų. Jeigu įterpiamas dialogas, nepaisoma jo skyrybos.

Pagr.

Yra sisteminių, atsitiktinių klaidų, stiliaus trūkumų. Rašo taisyklingai:

* žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo;

* daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininką;

* daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitos kilmininką;

* daiktavardžių vietininką;

* asmenvardžius ir vietovardžius;

* esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžius;

* daiktavardžių ir būdvardžių vardininką;

* žodžius su minkštumo ženklu i ir priebalsiu j;

* būdo prieveiksmius;

* žodžius su priesagomis, priešdėliais;

* žodžius su trumpaisiais ir ilgaisiais balsiais i – y, u – ū;

* žodžius su e-ė;

*žodžius su dvibalsiais;

* paprasčiausius priebalsių asimiliacijos atvejus (dirbti – dirba, nešdavo – nešė ir kt.);

* įsidėmėtinos rašybos žodžius: ąsotis, ąžuolas, mįslė, žąsis, mane, tave, manęs, tavęs, mūsų, jūsų, ačiū, šiandien, rytoj, Kęstutis, keletas, stebuklas, mąstyti, mįslingas, kąsnis, tęsinys, aukštyn, atidžiai, drąsa, grįžo;

* kelia žodžius į kitą eilutę;

* parašo skyrybos ženklus sakinio gale (tašką, klaustuką ar šauktuką);

* atskiria neišplėstines vienarūšes sakinio dalis;

* deda kablelį prieš o, bet, tačiau, kad;

* išskiria kreipinius. (Galimos 3–5 klaidos.)

* Jeigu įterpiamas dialogas, jis užrašomas su klaidomis.

Raštingumas

Aukšt.

Rašo be klaidų iš išmoktų atvejų (galimos 1–2 atsitiktinės klaidos).

Rašo taisyklingai:

* įsidėmėtinos rašybos žodžius: dviese, trise, keturiese, keletas, kažkas, žemyn, galbūt, turbūt;

* sudurtinius žodžius;

* kitus priebalsių asimiliacijos atvejus.

Užrašo ir skiria dialogą.

Teksto turinys

Patenk.

Kuriamo teksto turinys atitinka nurodytą temą, bet nuo jos nuklystama. Kuria tekstą (teksto fragmentą, -us) atsižvelgdamas bent į vieną užduotyje pateiktą reikalavimą. Sukurto teksto apimtis nedidelė, todėl tema neišplėtota. Rašoma apibendrintai, nedetalizuojama (pvz.: Nutiko daug nuotykių). Tekste yra nuoseklumo, vientisumo trūkumų (minčių šuolių, nemotyvuotų perėjimų nuo vienos prie kitos teksto struktūrinės dalies ar pan.). Tekstas nerišlus. Jei tekste pateiktas dialogas, jis pasirinktas netikslingai arba nesusietas su dėstoma mintimi.

Pagr.

Kuria temą atitinkantį tekstą. Kuria tekstą atsižvelgdamas į pateiktą užduotį (yra trūkumų). Glaustai pristato įvykį (įvykis neplėtojamas). Gali būti teksto vientisumo ir nuoseklumo trūkumų. Sakiniai, pastraipos susieti vienas su kitu, mintys plėtojamos gana sklandžiai. Tekstas gana rišlus. Dėstoma pagrindinė mintis. Jei tekste pateiktas dialogas, jis susijęs su dėstoma mintimi, tačiau gali būti neišplėstas (gali nemotyvuotai nutrūkti).

Aukšt.

Tekstas aiškiai atskleidžia temą. Kurdamas tekstą įvykdo visus užduotyje pateiktus reikalavimus. Rašo išsamų tekstą, kuriame atsiranda samprotavimo elementų (vertindamas reiškia savo nuomonę). Tekstas nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėtojamos aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, geba sudominti skaitytoją. Tekstas rišlus. Jei tekste pateiktas dialogas, jis pasirinktas tikslingai, yra aiškiai ir nuosekliai aprašytas.

Teksto struktūra

Patenk.

Nesukuria teksto temą atitinkančio pavadinimo. Nėra struktūrinių dalių arba jos neaiškios (nors ir grafiškai išskirtos arba ne)

Pagr.

Sukuria teksto pavadinimą, atitinkantį teksto temą ar pagrindinę mintį. Yra bent dvi trys pasakojimo struktūrinės dalys: pradžia ir/arba dėstymas ir/arba pabaiga. Jos gali būti grafiškai išskirtos arba neišskirtos, bet jaučiamos.

Aukšt.

Teksto pavadinimas gali būti išreikštas vaizdingu posakiu, patarle ir pan. Yra visos teksto struktūrinės dalys (kryptinga pradžia, gerai suformuotas pasakojimas, pagrįstos išvados). Teksto struktūrinės dalys grafiškai atskirtos, šis atskyrimas logiškas.

Kalbinė raiška

Patenk.

Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės (nėra vaizdingų žodžių). Daug stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų. Rašydamas pasakojimą vartoja tiesioginius sakinius.

Pagr.

Kalba aiški. Yra stiliaus (žodyno) trūkumų, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius).

Aukšt.

Kalba aiški ir sklandi, logiška ir vaizdinga. Vartoja įvairių rūšių sakinius (tiesioginius, klausiamuosius, šaukiamuosius).

16. Anglų kalbos vertinimo kriterijai aprašyti Šiaulių Jovaro progimnazijos anglų kalbos mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos apraše.